KARŠČIO BANGOS

Iki 80% moterų Vakarų pasaulyje perimenopauzės ir postmenopauzės metu patiria karščio bangas, kurios atsiranda dėl hormoninių pokyčių, ypač estrogenų lygio sumažėjimo. Jos ypač dažnos moterims, kurioms staigiai sumažėja estrogenų kiekis, pavyzdžiui, po chirurginės menopauzės ar tam tikrų vėžio gydymo procedūrų.

Mūsų organizmas turi natūralų mechanizmą, vadinamą termoneutralia zona – tai temperatūros intervalas, kuriame kūnas gali palaikyti stabilų vidinį šilumos balansą be aktyvaus termoreguliacinio atsako, tokio kaip prakaitavimas ar drebulys. Kitaip tariant, ši zona leidžia temperatūrai svyruoti taip, kad mes jos nepastebėtume. Tačiau perimenopauzės metu ši termoneutrali zona susiaurėja, o tai reiškia, kad kūnas tampa jautresnis net ir mažiems temperatūros pokyčiams.

Karščio bangos yra susijusios ir su noradrenalinu ir serotoninu, kurie taip pat gali daryti įtaką tam, kaip organizmas reaguoja į temperatūros pokyčius. Būtina pastebėti, jog noradrenalinas ir serotoninas yra glaudžiai susiję su stresu, todėl streso valdymas yra būtinas, norint sau efektyviau padėti.

Kaip galite sau padėti?

Karščio bangas gali sukelti išoriniai dirgikliai, tokie kaip kava, karšti gėrimai, aštrus maistas, alkoholis, temperatūros pokyčiai ar fizinė veikla, pavyzdžiui, skubėjimas į darbą. Rekomenduojame vesti karščio bangų dienoraštį, kuriame užsirašytumėte, kas vyko prieš pajaučiant karščio bangą, jog galėtumėte atpažinti ir vėliau lengviau valdyti šias situacijas. Vis dėlto kartais karščio bangos gali pasireikšti ir be akivaizdžios priežasties.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo mintis. Nerimas dėl karščio bangų gali sustiprinti jų intensyvumą ir trukmę. Pavyzdžiui, tokios mintys kaip „Visi į mane žiūri“ ar „Atrodau siaubingai“ tik dar labiau didina stresą. Moterys, kurios linkusios katastrofizuoti situaciją, dažniau patiria intensyvesnes karščio bangas. Pabandykite stebėti savo mintis ir pakeisti jas pozityvesnėmis, pavyzdžiui: „Aš labiau pastebiu savo karščio bangas nei kiti – jie jų galbūt išvis nepastebi.“ Toks mąstymas padeda sumažinti nerimą ir leidžia lengviau susidoroti su simptomais. Išmokti stebėti savo mintis ir reakcijas gali padėti psichologai.

• Kognityvinė Elgesio Terapija

• Relaksacijos technikos, kvėpavimas

• Pakaitinė Hormonų Terapija

• Žvaigždinio kaklo nervinio mazgo simpatinė blokada

• Šaltas vanduo – maudynės ežere, upėje, ledo voniose

• Yra šiek tiek įrodymų, jog galėtų padėti akupunktūra

• Sveikas gyvenimo būdas, ypač rekomenduojama mesti rūkyti, sportuoti bent 3 k per savaitę, mažinti alkoholį (Daugiau apie sportą ir karščio bangas rasite ČIA.)

• Moterys su viršsvoriu gali pagalvoti apie svorio metimą, nes yra tyrimų, rodančių, jog svoris gali paintensyvinti karšio bangas

• Mindfulness, meditacijos, joga, hipnoterapija (padeda bent jau miegui, pakelia bendrą gyvenimo kokybę, verta išbandyti ir dėl karščio bangų)

• Yra naujai išvystyti Neurokinin 3 receptorių (NK3R) antagonistai

• SSRIs

• Žoliniai preparatai: kekinė juodžolė, fitoestrogenai: sojos izoflavonai, raudonasis dobilas (veiksmingumas nėra aiškus)

• Papildomi: dėvėkite lengvus sluoksnius, kad būtų lengva nusirengti, jei jus užklumptų karščio banga. Stenkitės rinktis laisvai krentančius drabužius, pagamintus iš natūralių, lengvų audinių, pavyzdžiui, medvilnės. Medvilninė patalynė, turinti mažesnį siūlų tankį, taip pat padės smarkiai neužkaisti naktį. Pašalinkite pūkines antklodes. Pasitieskite kelis rankšluosčius, kad vienam permirkus, būtų lengva šį pakeisti kitu. Kai kurios moterys taip pat naudoja šaldančias pagalves, kurios išlieka vėsios visą naktį -> kitos moterys išdavė paslaptį, jog naudoja augintiniams skirtus šaldančius kilimėlius. Galite nusipirkti feną, kurį galite pasistatyti ant savo darbo stalo.

Tekstą parengė Gintarė Liutkė. Šis tekstas nėra medicininis patarimas, tik esamų pagalbos būdų apžvalga. Paskutinį kartą taisytas 2025-04-21